Energetikos ekspertai ir ekonomistai šiandien paskelbė nerimą keliančią prognozę: dėl besikeičiančių energijos kainų ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, būsto išlaikymo kaštai 2026 metais gali išaugti net iki 30 procentų. Tai ypač palies senesnius, energetiškai neefektyvius pastatus, kurių Lietuvoje vis dar yra dauguma.
„Matome keletą susikertančių veiksnių, kurie lems kainų augimą,” teigia energetikos analitikas Petras Kazlauskas. „Pirma, energijos išteklių kainos pasaulinėje rinkoje išlieka nestabilios. Antra, CO2 taršos mokesčiai kasmet didėja. Trečia, ES direktyvos reikalauja vis aukštesnių energetinio efektyvumo standartų, o tai reiškia, kad seni pastatai artimiausiais metais turės būti renovuoti.”
Kas labiausiai pajus kainų augimą?
Labiausiai nukentės gyventojai, kurių būstai priklauso žemiausioms energetinio naudingumo klasėms (E, F, G). Tokių pastatų Lietuvoje vis dar yra apie 60 procentų viso būsto fondo. Šių būstų savininkai gali susidurti ne tik su išaugusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir su papildomomis išlaidomis, susijusiomis su privalomais energetinio efektyvumo didinimo darbais.
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentė dr. Janina Petrauskienė pastebi, kad problema ypač aktuali regionuose: „Didmiesčiuose renovacijos procesai vyksta aktyviau, tačiau mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse situacija sudėtingesnė. Ten gyventojų pajamos mažesnės, o pastatų būklė dažnai prastesnė.”
Išeitis: proaktyvus planavimas
Ekspertai siūlo gyventojams nelaukti paskutinės minutės ir jau dabar imtis proaktyvių veiksmų. Vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti objektyvus pastato energetinio efektyvumo įvertinimas.
„Daugelis savininkų nežino tikrosios savo būsto būklės ir potencialių silpnųjų vietų,” pabrėžia Lietuvos statybos inžinierių asociacijos prezidentas Tomas Jonauskas. „Profesionalus energetinis auditas ne tik atskleidžia problemas, bet ir leidžia nustatyti efektyviausias priemones joms spręsti.”
Specialistai rekomenduoja naudoti naujai sukurtą šildymo kaštų skaičiuoklę, kuri leidžia palyginti dabartines išlaidas su potencialiomis sutaupymais po renovacijos. Skaičiuoklė įvertina ne tik energijos kainas, bet ir numatomas tendencijas, finansavimo galimybes bei mokestines lengvatas.
Kuo skiriasi nauji ir seni pastatai?
Naujausi tyrimai rodo, kad energetiškai efektyvių (A, A+, A++ klasių) pastatų išlaikymo kaštai yra vidutiniškai 4 kartus mažesni nei senesnių (E, F, G klasių) pastatų. Ši disproporcija artimiausiais metais tik didės.
„Senesni pastatai ne tik sunaudoja daugiau energijos, bet ir reikalauja dažnesnio remonto, turi prastesnę ventiliaciją ir mikroklimatą,” aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto profesorius dr. Robertas Stankevičius. „Visa tai sukuria užburtą ratą: didesni kaštai, mažesnė vertė, mažesnės galimybės investuoti į pagerinimus.”
Valstybės parama: naujos galimybės
Atsižvelgdama į prognozes, Aplinkos ministerija neseniai paskelbė apie naujas paramos priemones, skirtas energetinio efektyvumo didinimui. 2026 metams numatyta 150 milijonų eurų, kurie bus skiriami individualiems namams ir daugiabučiams renovuoti.
„Šįkart daugiau dėmesio skiriame ne tik daugiabučiams, bet ir individualiems namams, kurie sudaro reikšmingą būsto fondo dalį, ypač regionuose,” komentavo aplinkos viceministrė Ieva Budraitė. „Taip pat numatytos specialios paramos priemonės pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.”
Paramos intensyvumas sieks iki 50 procentų, o kai kuriais atvejais (mažas pajamas gaunančioms šeimoms, neįgaliesiems, pensinio amžiaus asmenims) galės siekti iki 80 procentų investicijų vertės.
Ekspertai: veikti reikia dabar
Energetikos ekspertai vieningai sutaria: laukimas kainuos brangiai. „Kiekvieni metai, praleisti neinvestuojant į energetinį efektyvumą, reiškia ne tik išmestas lėšas per didesnes sąskaitas, bet ir mažėjančią nekilnojamojo turto vertę,” įspėja NT ekspertas Andrius Kazlauskas.
Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio individualaus namo renovacija kainuoja 20 000 – 40 000 eurų, priklausomai nuo darbų apimties ir pasirinktų sprendimų. Tačiau atsižvelgiant į prognozuojamą energijos kainų augimą, tokia investicija gali atsipirkti per 7 – 10 metų.
Norintys sužinoti daugiau apie energetinio efektyvumo didinimo galimybes ir finansavimo šaltinius, gali kreiptis į specialistus arba apsilankyti oficialioje energetinio naudingumo sertifikatų svetainėje.
Šaltinis https://naudingumosertifikatas.lt/