Kai tarptautinis pilietis tampa teisminio proceso šalimi Lietuvoje — atsakovas, ieškovas, liudytojas ar nukentėjusysis — į salę įžengia ne du, o trys aktyvūs dalyviai. Trečiasis yra vertėjas. Jo vaidmuo formaliai atrodo techninis: išversti, kas buvo pasakyta. Realiai šis darbas yra vienas atsakingiausių lingvistikos pasaulyje, nes nuo jo tikslumo gali priklausyti žmogaus laisvė, nuosavybė ar net globos teisės.
Teisės sistemos kalbinis pamatas
Lietuvos teisės sistema, kaip ir kitų ES valstybių, garantuoja, kad procese dalyvaujantis asmuo turi teisę naudotis savo gimtąja kalba. Šis principas įtvirtintas Žmogaus teisių konvencijoje (6 straipsnyje) ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse. Praktikoje tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti vertimo paslaugą savo sąskaita, jei dalyvis nemoka lietuvių kalbos.
Statistika rodo, kad pastaraisiais metais teisminių vertimų poreikis Lietuvoje augo. Migracijos srautas, tarptautinis verslas, mišrios šeimos — visi šie veiksniai kuria situacijas, kuriose teismas susiduria su angliškai, rusiškai, ukrainietiškai, vokiškai ar net retesnėmis kalbomis kalbančiais dalyviais. Tipinis Vilniaus apygardos teismas per metus skiria vertimus įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose šimtus kartų.
Trys teisinio vertimo standartai
Profesionalūs teisminiai vertėjai dirba pagal tris pagrindinius standartus, kurie skiriasi nuo įprastų konferencinių vertimų.
Pirmasis — pažodinis tikslumas. Įprastame versle vertėjas turi laisvę pritaikyti formuluotes, kad jos skambėtų natūraliai. Teisme tokios laisvės nėra. Liudytojas, atsakydamas „tikriausiai“ vietoj „taip“, perduoda kitokią informaciją, ir vertėjas privalo šį niuansą perduoti. Net dvejojimas, atsikvėpimas, pauzė prieš atsakymą gali būti svarbūs įrodymo elementai.
Antrasis — neutralumo absoliutumas. Vertėjas neturi teisės koreguoti, paaiškinti ar interpretuoti pasakymo. Jei liudytojas painiojasi ar prieštarauja sau, vertėjas perduoda tą prieštaravimą. Pagunda „padėti“ savo tautiečiui yra nuolatinis spaudimas, bet profesionali etika to absoliučiai neleidžia.
Trečiasis — terminologinis nuoseklumas. Per visą procesą tas pats teisinis terminas turi būti verčiamas vienodai. Skirtingi vertimo variantai gali būti panaudoti kaip prieštaravimas ir suteikti gynybai pagrindą reikalauti naujo proceso.
Specifinės vertimo formos teisme
Teisme naudojamos kelios vertimo formos, priklausomai nuo proceso etapo. Pradinėje pažintinėje stadijoje, kai dalyviai susipažįsta su byla, dažniausiai naudojamas nuoseklusis vertimas. Liudytojų apklausos metu vertimas vyksta segmentais — klausimas, vertimas, atsakymas, vertimas. Šis ritmas yra lėtesnis nei įprastame pokalbyje, bet užtikrina maksimalų tikslumą.
Kai į procesą įsitraukia ekspertai ar specialistai pateikti ilgesnius pranešimus, dažnai naudojamas chuchotage — šnabždamasis vertimas dalyviui į ausį. Šis būdas leidžia vertėjui dirbti realiu laiku, neatidedant proceso eigos. Profesionalios vertimo žodžiu paslaugos teisinėje srityje praktikuoja visus šiuos formatus, parinkdamos tinkamiausią pagal konkrečią proceso situaciją.
Dokumentų vertimas teisme yra atskira disciplina. Sutartys, antstolio aktai, ekspertų išvados, užsienio teismų sprendimai — visi jie turi būti išversti raštu su notarine ar prisiekto vertėjo patvirtinimu. Šis darbas dažnai užtrunka savaites, ypač kai byloje yra šimtai puslapių medžiagos.
Etikos konfliktai ir konfidencialumas
Teisinis vertėjas dažnai girdi labai jautrią informaciją — verslo paslaptis, šeimos dramas, baudžiamųjų bylų detales. Profesinės etikos kodeksas reikalauja absoliutaus konfidencialumo, ir šio principo pažeidimas baigiasi licencijos panaikinimu bei galima baudžiamąja atsakomybe.
Kitas konfliktas — interesų deklaravimas. Jei vertėjas turi bet kokius asmeninius ar verslo ryšius su byla, jis privalo apie tai pranešti teismui ir atsisakyti dalyvauti. Šis savęs apribojimas yra esminis profesijos integralumo požymis.
Skubaus vertimo iššūkiai
Ne visi teisiniai procesai vyksta klasikinėje teismo salėje. Apklausos policijoje, suėmimo procedūros, neatidėliotini sulaikymai — visi šie atvejai dažnai vyksta naktį ar savaitgalį. Vertėjas turi būti pasiekiamas per kelias valandas. Skubus iškvietimo režimas yra atskira paslaugos kategorija, dažnai brangesnė už planinę paslaugą, bet kritinė visai sistemai.
Sulaikytojo apklausos kontekste vertėjas turi ne tik išversti procesinius klausimus, bet ir užtikrinti, kad sulaikytasis suprastų savo teises. Mirandos taisyklių analogas Lietuvoje (teisė tylėti, teisė į advokatą, teisė nepateikti įrodymų prieš save) turi būti perduotas absoliučiai aiškiai. Klaida šiame etape gali tapti pagrindu vėlesniam procesui anuliuoti.
Nuotolinio teismo realybė
Pandemija paspartino nuotolinio teismo formato įdiegimą. Nors didžioji dalis posėdžių vėl vyksta gyvai, kai kurie procesai liko nuotolinio formato, ypač kai dalyvis yra užsienyje arba sulaikymo įstaigoje. Tokiais atvejais vertimas atliekamas per video konferencijos sistemas.
Nuotolinis teisinis vertimas reikalauja papildomos technikos ir profesionalumo. Internetinio ryšio nutrūkimas, akustinės problemos, vaizdo kokybės trūkumai — visi šie veiksniai gali pakenkti proceso tikslumui. Patikimi vertimo paslaugos internetu tiekėjai šiems uždaviniams turi išankstinę techninę įrangą ir profesionalius protokolus, kurie minimizuoja techninių sutrikimų riziką proceso metu.
Profesijos prestižas ir realybė
Teisminis vertėjas Lietuvoje yra mažai matoma, bet labai vertinama profesija teisininkų bendruomenėje. Geri specialistai dirba su konkrečiais teismais ar advokatų kontoromis ilgus metus, kurdami pasitikėjimo grandines, kurios yra kritinės sudėtinguose procesuose. Mokestis už valandos darbą paprastai yra didesnis nei įprastame versle, bet tai atspindi atsakomybės lygį.
Žmogui, niekada nedalyvavusiam teisiniame procese, vertėjo darbas atrodo techninis. Tiems, kurie buvo proceso šalimi, vertimo kokybė dažnai prisimenama kaip vienas svarbiausių patirties elementų. Geri teisiniai vertėjai šios profesijos branduolyje formuoja teisingumo sistemos pagrindus.